JURBARKO SAVIVALDYBĖS

SMALININKŲ L. MEŠKAITYTĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

 

MOKYTOJOS  VIDOS REINOLCAITĖS

 

INDIVIDUALI  MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO SISTEMA                  

 

2019- 2020 m.m.

 

Individuali mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema grindžiama Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu “Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos” 2004-02-25 Nr. ISAK –256, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2019-2020 m.m.

ugdymo planu bei Jurbarko savivaldybės Smalininkų L.Meškaitytės pagrindinės mokyklos

direktoriaus įsakymu patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo aprašu.

 

Apraše naudojamos sąvokos:

 

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus

ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas– paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio

mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas).

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo validumas (atitikimas) – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio

validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų

pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį patį įvertinimą; kai

galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir

prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis

ir laikytis sutartų taisyklių.

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda

numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis

analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir

mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.

Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su

kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Išlyginamoji programa – mokymosi programa, sukurta mokiniams, nepadariusiems

pažangos (turintiems neigiamą trimestro įvertinimą).

 

I. PAŽANGOS BEI PASIEKIMŲ VERTINIMO TIKSLAI IR   UŽDAVINIAI

Vertinimo tikslai:

· Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

· Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

· Nustatyti savo darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

· Apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą.

Vertinimo uždaviniai:

· Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

· Nustatyti mokinio mokymosi spragas ir galimybes, individualizuoti  darbą, parinkti tinkamus ugdymo(si) metodus, turinį.

· Suteikti informaciją tėvams ar vaiko globėjams apie vaiko pasiekimus ir pažangą.

· Suteikti mokiniams jų poreikius atitinkančią pagalbą.

Vertinimo objektai:

· Žinios ir supratimas

· Problemų sprendimas

· Praktiniai gebėjimai

· Pažanga

· Pastangos

 

II. PAŽANGOS BEI PASIEKIMŲ VERTINIMO PRINCIPAI

Vertinimo nuostatos:

· Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais

mokinio poreikiais.

· Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas,

supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

Vertinimo principai:

· Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).

· Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs

vertinimo kriterijai).

· Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais).

· Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys

jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti, taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos

tvarkymo ir pateikimo būdai).

 

III. PAŽANGOS BEI PASIEKIMŲ VERTINIMO TIPAI/FORMOS

1. Formuojamasis vertinimas. Jo metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja,

aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą. Dažniausiai formuojamasis

vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas. Jo paskirtis nustatyti, ar jau pasiekti

mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias

pastabas. Formuojamasis vertinimas mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją

apie mokymosi pažangą, t.y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši

informacija mokiniui pateikiama laiku ir tinkamai. Mokytojui ji padeda parinkti mokymo

strategijas. Formuojamasis vertinimas sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju,

geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria,

pozityviai komentuoja mokinio veiklą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo

tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio veikla vertinama žodžiu ar raštu tada,

kai norima padėti, padrąsinti, nukreipti tam tikrai veiklai. Šio vertinimo rezultatai viešai

neskelbiami. 5 klasės moksleivių pasiekimams vertinti adaptaciniu laikotarpiu (pirmą mėnesį)

taikomas formuojamasis vertinimas, pažymiai nerašomi.

2. Diagnostinis vertinimas skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir

kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas

dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (baigus temą, kurso dalį ar kt.). Diagnostinis vertinimas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių

rezultatais. Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses bei spragas ir yra prasmingas

tik tada, kai atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją

informaciją. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo

būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą. Jei

moksleivis sirgo (pristatoma pažyma iš gydytojo) ar dėl kitų pateisinamų priežasčių nelankė

mokyklos kai buvo rašomas kontrolinis darbas ar įskaita, jis privalo atsiskaityti per 2 savaites

nuo grįžimo į mokyklą. Praėjus šiam terminui ir neatsiskaičius, moksleiviui įrašomas 2

(dvejetas). Nepateikus pateisinamo dokumento dėl nebuvimo klasėje, kai buvo rašomas

kontrolinis darbas ar įskaita, moksleivis atsiskaito sekančią pamoką, kitu atveju jam rašomas

2 (dvejetas). Apie įskaitas ir kontrolinius darbus mokinys informuojamas iš anksto,

susitariama dėl datos, kontrolinis darbas planuojamas elektroniniame dienyne. Rašto darbus

mokytojas privalo ištaisyti ir grąžinti per savaitę.

3. Apibendrinamasis vertinimas - tai temos, metinis pasiekimų patikrinimas. 5 - 10 klasės

baigusios kursą rašo apibendrinamąjį darbą. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Jo

rezultatai fiksuojami pažymiu dienyne.

4. Kaupiamasis vertinimas vykdomas renkant taškus ir juos verčiant balais. Taškų skaičius nurodomas, atliekant įvairias užduotis.Taškai verčiami balais, baigus atitinkamą temą.

 

Pusmečio gale už kaupiamuosius balus rašomas toks pažymys, kiek sukaupta (išskyrus

tuos atvejus, kai jau mokinys yra gavęs pažymį iš kaupiamųjų balų – tuo atveju neigiamas

pažymys nerašomas, o kitoks – pagal mokinio pageidavimą: arba įrašomas, arba balai

perkeliami į kitą pusmetį).  

Taikant kaupiamąjį vertinimą stiprinamas grįžtamasis ryšys, skatinama mokinius

bendradarbiauti, padėti vieni kitiems mokytis, motyvuotai siekti numatytų ugdymosi uždavinių. Kaupiamieji pažymiai rašomi už: atliktus namų darbus, gerai atliktas užduotis klasėje, aktyvų dalyvavimą pamokos veikloje, aktyvų darbą grupėse, gamtos stebėjimus, praktinius darbus,

pagalbą draugui  ir kitą veiklą. Neigiamai vertinamas namų darbų neatlikimas, trukdymas

dirbti, nepagarba draugams ir mokytojui, vėlavimas į pamoką, šiukšlinimas.

5. Įsivertinimas. Tai paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą pažangą bei

pasiekimus, siekiant išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Įsivertinimas skatina

mokinio savivertę ir motyvaciją. Įsivertinimas vykdomas individualus ar darbo grupėse,

paprastai pamokos pabaigoje. Taikomi įvairūs įsivertinimo būdai ir metodai. Įsivertinimas yra planuojamas ir pamokos pradžioje, ir per pamoką, ir po pamokos. Planuojant įsivertinimo

būdą atsižvelgiama į mokomosios medžiagos turinį, įgūdžių formavimą.

 

IV. PASIEKIMŲ BEI PAŽANGOS VERTINIMAS

 

1. Vertinimo planavimas. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Mokytojas, konkretindamas ugdymo turinį (sudarydamas teminį planą), vadovaujasi Bendrosiomis

programomis, Išsilavinimo standartais, Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata,

atsižvelgia į mokymo ir mokymosi sąlygas, turimus išteklius, formuluoja aiškius tikslus.

Planuojant integruotas, netradicines pamokas, laikas ir galimybės suderinamos su mokyklos administracija, vertinimas aptariamas su mokiniais iš anksto.  Mokiniams, kurie mokosi pagal individualizuotas programas, jose numatomas individualus vertinimas.  Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

2. Mokinių supažindinimas su vertinimo sistema. Su vertinimo sistema mokiniai

supažindinami pirmosiose pamokose. Mokiniai įtraukiami apsprendžiant vertinimo kriterijus,

ypač kaupiamajame vertinime.

3. Vertinimas ugdymo procese.

5 -10 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

10 – puikiai,

9 – labai gerai,

8 – gerai,

7 – pakankamai gerai,

6 – patenkinamai,

5 – pakankamai patenkinamai,

4 - silpnai,

3 – blogai,

2 – labai blogai,

1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

Mokiniai vertinami kiekvieną pamoką formuojamuoju vertinimu, pagal aplinkybes –

kaupiamaisiais balais, baigus temą rašomas kontrolinis darbas. Jei tema didesnė – rašomas

tarpinis pasitikrinimas.

Mėnesį prieš pusmečio pabaigą  išvedamas sąlyginis trimestras. Dalyko mokytojas su klasės

vadovu aptaria esamą situaciją ir numato pažangos siekimo galimybes.

4. Kontrolinis darbas. Kontrolinis darbas skiriamas baigus didesnės apimties temą. Jis gali

trukti 30-45 minutes. Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto per elektroninį

dienyną ir susitariama žodžiu, aptariamos kontrolinio darbo temos. Kontrolinių darbų

rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Jeigu tema plati,

rašomas tarpinis atsiskaitymas – apklausa raštu. Apie apklausą susitariama iš anksto, ji

trunka 7-12 min., apie tai mokinys įspėjamas namų darbų skiltyje.

Mokiniams pateiktuose kontrolinių ar savarankiškų darbų užduočių lapuose ties kiekviena užduotimi pateikiamas įvertinimas balais dešimtbalėje sistemoje.

Kontroliniai darbai  paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų neorganizuojami.

Jei mokinį gautas pažymys netenkina, jam atsiskaičius, pažymys dienyne anuliuojamas ir įrašomas naujas pažymys atitinkantis mokinio žinias. Mokinys pažymį išsitaisyti gali iki dienyno mėnėsio uždarymo datos. ( iki sekančio mėnesio 10 d.)

5. Atsiskaitymai žemėlapyje. Geografinius objektus parodyti žemėlapyje mokinys išmoksta

namuose arba konsultacijų metu. Mokiniui nurodoma iki kada jis turi pasiruošti atsiskaitymui. Pasiruošimo laikas atsiskaitymui negali būti trumpesnis nei viena savaitė. Atsiskaitymas

vyksta  nurodytu laiku. Laiku neatsiskaičius- į tamo dienyną rašomas dvejetas.

Jei mokinį gautas pažymys netenkina, jam atsiskaičius, pažymys dienyne anuliuojamas ir įrašomas naujas pažymys atitinkantis mokinio žinias.  Mokinys pažymį išsitaisyti gali iki dienyno mėnėsio uždarymo datos. ( iki sekančio mėnesio 10d.)

Namų darbai.

Jei namų darbai užduoti, jie tikrinami ir vertinami formuojamuoju vertinimu, kaupiamaisiais

balais. Jei numatoma kitaip (pavyzdžiui, tiriamieji ar kūrybiniai darbai)  – vertinama pagal

susitarimą. Namų darbų užduodama tiek, kad mokinys padarytų per 10 - 20 min, priklausomai

nuo amžiaus.

7. Vertinimo nuoseklumas ir dažnumas.

Jei dalyko 1 savaitinė valanda, rašomi bent 3 įvertinimai, jei 2 savaitinės valandos –4 -5

įvertinimai per pusmetį.

8. Vertinimas adaptaciniu laikotarpiu. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams pirmą

mėnesį nerašomi pažymiai, o antrą mėnesį nerašomi nepatenkinami pažymiai.

9. Pažymių vedimas.

Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5 -7; 6,4 -6).